Daug žmonių prieš fotosesiją jaučia įtampą. Ir visai nesvarbu ar tai pirma fotosesija gyvenime, ar jau ne pirmas kartas prieš objektyvą. Vien mintis, kad reikės pozuoti, nežinoti kur dėti rankas ir dar kažkaip gerai atrodyti, gali pradėti spausti gerokai anksčiau nei pati fotografavimo diena.
Tas jaudulys yra normalus. Tiesą sakant jis daug dažnesnis nei atrodo. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad visi kiti prieš kamerą jaučiasi laisvai, moka pozuoti, pasitiki savimi ir tiesiog ateina nusiteikę gražioms nuotraukoms. Realybė kiek kitokia. Dauguma bent truputį nerimauja. Kai kurie labai stipriai.
Gera žinia ta, kad jaudulį galima sumažinti. Ne kažkaip stebuklingai per vieną minutę, bet tikrai galima. Kuo geriau suprasite, iš kur jis atsiranda ir ką su juo daryti, tuo lengviau bus pačią fotosesiją paversti ne stresu, o malonia patirtimi.
Kodėl prieš fotografavimą išvis kyla įtampa
Dažniausiai žmones jaudina ne pats fotoaparatas. Jaudina tai, ką jis tarsi atskleis. Kaip atrodysiu. Ar nesijausiu kvailai. Ar matysis, kad nežinau ką daryti. Ar nuotraukose būsiu aš, ar kažkoks nenatūralus žmogus, kuris bando atrodyti geriau nei jaučiasi.
Kartais prisideda ir ankstesnė patirtis. Gal kažkada nuotraukos nepatiko. Gal buvo nepatogu pozuoti. Gal kas nors pasakė kokią nereikalingą pastabą, kuri užstrigo ilgam. Tokie dalykai lieka galvoje net jeigu sąmoningai apie juos nebegalvojame.
Dar viena dažna priežastis yra spaudimas atrodyti tobulai. Socialiniuose tinkluose matome daug gražių, išdirbtų kadrų, todėl gali pradėti atrodyti, kad ir pačiam reikia būti visiškai pasiruošus, fotogeniškam, laisvam, idealiai pozuojančiam. Bet ne taip veikia realus gyvenimas. Žmogus nebūtinai jaučiasi puikiai vien todėl, kad nori gražių nuotraukų.
Pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką
Jums nereikia mokėti pozuoti.
Čia turbūt viena svarbiausių minčių. Daug kas ateina į fotosesiją galvodami, kad turėtų kažką mokėti iš anksto. Kad reikėtų išmokti stovėti tinkamu kampu, žinoti gražiausias veido puses, mokėti šypsotis ne per daug. Bet fotosesija nėra egzaminas. Niekas netikrina, ar jūs tinkamai stovite prieš kamerą.
Geras fotografas paprastai veda žmogų per procesą. Pasako, kur atsistoti, kaip pasukti kūną, kur nukreipti žvilgsnį, ką daryti su rankomis. Kartais užtenka visai mažų korekcijų, kad žmogus iškart atrodytų ir jaustųsi daug geriau. Tad visas spaudimas aš turiu mokėti dažniausiai yra tik vidinis.
Padeda pasiruošimas, bet ne perspaustas
Vienas geriausių būdų sumažinti įtampą yra ne bandyti save perkalbėti, o tiesiog pasiruošti taip, kad jaustumėtės ramiau. Ne idealiai. Tiesiog ramiau.
Pavyzdžiui, naudinga iš anksto apgalvoti aprangą. Kai žmogus paskutinę minutę blaškosi tarp penkių variantų, nerimas tik didėja. O kai jau iš vakaro aišku, ką vilkėsite, galvoje lieka mažiau triukšmo. Tas pats galioja ir smulkmenoms. Ar drabužiai švarūs, ar jie patogūs, ar batai dera, ar niekas nevaržo judesių. Smulkmenos, bet jos veikia.
Pavyzdžiui, naudinga iš anksto apgalvoti aprangą. Kai žmogus paskutinę minutę blaškosi tarp penkių variantų, nerimas tik didėja. O kai jau iš vakaro aišku, ką vilkėsite, galvoje lieka mažiau triukšmo. Tas pats galioja ir smulkmenoms. Ar drabužiai švarūs, ar jie patogūs, ar batai dera, ar niekas nevaržo judesių. Smulkmenos, bet jos veikia.
Kai kam labai padeda ir kelios išsisaugotos nuotraukos įkvėpimui. Ne tam, kad reikėtų kopijuoti kitų pozas, o tam, kad būtų aiškesnis jausmas, kokios nuotaikos norisi. Švelnios, gyvos, miesto tipo, romantiškos, lengvos. Kai žinai kryptį, visas procesas nebeatrodo toks miglotas.
Nesistenkite iškart atrodyti tobulai
Čia viena dažniausių klaidų. Žmogus vos atėjęs į fotosesiją pradeda save stebėti iš šono. Kaip dabar stoviu. Ar veidas geras. Ar šypsena ne per dirbtina. Ar smakras neblogai atrodo. Ir tada viskas susikausto.
Iš tiesų pirmos minutės dažnai būna pačios nejaukiausios. Ir tai normalu. Nereikia tikėtis, kad nuo pirmo kadro viskas bus tobula. Labai dažnai žmogus atsipalaiduoja po truputį. Kartais po dešimties minučių, kartais po dvidešimties. Fotografavimas turi savo ritmą, į kurį reikia įeiti.
Todėl verta sau leisti pradžioje būti truputį susikausčiusiam. Nieko blogo. Nereikia savęs spausti. Kuo labiau bandysite iškart būti natūralus, tuo labiau gali jaustis, kad viskas dirbtina. Keista, bet taip dažnai ir būna.
Kvėpavimas tikrai padeda, nors skamba banaliai
Kai žmogus jaudinasi, kūnas tai labai greitai parodo. Įsitempia pečiai, rankos tampa nejaukios, kvėpavimas paviršutiniškas, o veidas sustingsta. Todėl kartais reikia pradėti ne nuo minčių, o nuo kūno.
Prieš fotosesiją verta kelis kartus lėtai įkvėpti ir iškvėpti. Paprastai. Be jokios sudėtingos technikos. Galima trumpam nuleisti pečius, pajudinti kaklą ar papurtyti rankas. Iš šalies skamba paprastai, bet tai tikrai padeda sumažinti vidinį įsitempimą.
Kartais naudinga net trumpai pasivaikščioti prieš fotografavimą, ypač jeigu fotosesija vyksta mieste ar gamtoje. Kūnas tada nebeužstringa vienoje būsenoje. Judėjimas apskritai labai padeda žmonėms, kurie sunkiai jaučiasi stovėdami vietoje ir nežino ką daryti.
Nereikia pozuoti, galima tiesiog judėti
Daug kam nejaukiausia būna tada, kai atrodo, kad reikia stovėti gražiai. Bet statiškos pozos ne visiems tinka. Ir ne visiems jų reikia.
Labai dažnai natūralesni kadrai gaunasi tada, kai žmogus tiesiog eina, atsisuka, pataiso plaukus, prisėda, pažiūri į šoną, kažką trumpai pasako. Porų fotosesijose ypač gerai veikia paprasti veiksmai. Eiti kartu, susižvalgyti, trumpai apsikabinti, kažką pašnibždėti, nusijuokti. Šeimos fotosesijose irgi dažnai gražiausios nuotraukos gimsta ne iš tobulos pozos, o iš mažo tikro momento.
Žodžiu, nereikia visko suprasti kaip sustingusio pozavimo. Kartais geriausias dalykas, kurį galite padaryti, yra tiesiog leisti sau judėti.
Labai daug lemia tai, su kuo fotografuojatės
Jeigu žmogus jaučia saugumą, jis atsipalaiduoja greičiau. Jeigu jaučia spaudimą, skubėjimą ar vertinimą, įtampa tik auga. Todėl svarbus ne tik nuotraukų stilius ar kaina, bet ir ryšys su fotografu.
Prieš rezervuojant fotosesiją verta pasižiūrėti ne tik portfolio, bet ir bendrą jausmą. Ar jums artimas fotografo stilius. Ar komunikacija maloni. Ar atrodo, kad su tuo žmogumi bus paprasta kalbėtis. Kartais vien šitas dalykas nulemia labai daug.
Jeigu prieš fotosesiją jaučiate didesnį nerimą, verta tai tiesiog pasakyti. Nebūtina slėpti. Fotografui tokia informacija naudinga, nes tada jis gali ramiau vesti procesą, daugiau paaiškinti, neskubinti, duoti daugiau paprastų nuorodų ir viskas bus lengviau.
Nelyginkite savęs su kitais
Čia tikrai dažna problema. Žmogus pamato kitų fotosesijas ir pradeda galvoti, kad visi atrodo laisvesni, gražesni, fotogeniškesni. Bet dažniausiai matote galutinį rezultatą, o ne visą kelią iki jo.
Nematyti nei jaudulio pradžioje, nei nesėkmingų kadrų nei to, kad žmogus gal dešimt kartų klausė, o kur dėti rankas. Nuotraukos atrodo lengvos, bet tai nereiškia, kad jos gimė be jokio nejaukumo.
Palyginimas dažniausiai nieko gero neduoda. Daug naudingiau susitelkti į tai, ko norite jūs. Ne ką kažkas kitas darė, ne kaip kažkas kitas atrodė, o kokio jausmo norite savo nuotraukose. Šilumos, tikrumo, elegancijos, paprastumo ar artumo. Kai dėmesys grįžta prie savęs, jaudulys greitai sumažėja.
Gerai atrodyti nuotraukoje nereiškia atrodyti nepriekaištingai
Čia verta sustoti. Nes žmonės kartais mano, kad gera nuotrauka yra ta, kur viskas tobula. Tobula poza, tobula šypsena ar tobulas kampas. Bet dažnai įsimena visai ne tokie kadrai.
Įsimena tie, kuriuose yra gyvybės. Tikras žvilgsnis. Natūralus juokas. Truputį vėjo sujudinti plaukai. Judesys, kuris nėra steriliai tikslus, bet atrodo gyvas. Būtent tokiose nuotraukose žmogus dažnai pamato save artimiausiai tam, koks jis yra iš tikrųjų.
Todėl neverta siekti nepriekaištingumo. Jis dažnai net trukdo. Daug svarbiau leisti sau būti tikram.
Ką galima padaryti likus dienai iki fotosesijos
Likusią dieną prieš fotosesiją verta ne persikrauti mintimis, o kiek įmanoma susimažinti įtampą. Pasiruošti drabužius. Nepersiplanuoti dienos taip, kad į fotosesiją reikėtų lėkti. Jeigu įmanoma, normaliai išsimiegoti. Išgerti daugiau vandens. Nepasilikti visko paskutinei minutei.
Kai kuriems padeda ir visai paprastas nusiteikimas. Ne turiu atrodyti idealiai, o einu į patirtį, kurioje man padės. Skirtumas labai jaučiasi. Vienu atveju ant savęs užsidedate spaudimą. Kitu atveju leidžiate sau tiesiog dalyvauti procese.
Ir dar vienas dalykas. Nebandykite prieš fotosesiją staiga tapti kitu žmogumi. Jeigu kasdien nesidažote ryškiai, gal nebūtina pradėti būtent tą dieną. Jeigu nešiojate tik patogius drabužius, nereikia savęs įsprausti į visiškai svetimą įvaizdį vien todėl, kad gal nuotraukose geriau atrodys. Kartais aišku atrodys, bet jausitės ne savimi. O tas dažnai matosi.
Kai jaudulys vis tiek lieka
Net ir pasiruošus, net ir pasirinkus tinkamą fotografą, net ir nusiteikus gerai, jaudulys gali niekur nedingti iki galo. Ir čia nieko blogo. Tikrai nereikia laukti, kol visiškai nustosite jaudintis, kad galėtumėte fotografuotis.
Daug žmonių į fotosesiją ateina šiek tiek susikaustę ir iš jos išeina nustebę, kad buvo daug lengviau, nei tikėjosi. Dažnai didžiausias stresas būna iki pirmų kelių minučių. O po to atsiranda ritmas, pokalbis, judesys ir įsitraukimas. Ir viskas kažkaip natūraliai atsileidžia.
Tai galioja net tiems, kurie sako, kad yra visiškai nefotogeniški. Dažniausiai jie tiesiog nėra turėję patirties, kurioje būtų jautęsi ramiai.
Kai atsiranda daugiau ramybės
Jaudulys prieš fotografavimą nėra ženklas, kad fotosesija bus bloga. Dažniausiai jis tiesiog reiškia, kad jums tai svarbu. Kad norite gero rezultato. Kad truputį bijote būti matomas, o tai labai žmogiška.
Svarbiausia ne bandyti tą jaudulį išjungti per prievartą, o sukurti sau daugiau saugumo. Per pasiruošimą, per paprastesnį požiūrį į save, per pasitikėjimą procesu. Kai nebereikia vaidinti, nebereikia ir tiek jaudintis.
O tada jau atsiranda vietos tikroms nuotraukoms. Tokioms, kuriose ne tik gražiai atrodote bet ir atpažįstate save.
Jeigu ir jūs prieš fotosesiją jaučiate jaudulį, tai visiškai normalu. Svarbiausia, kad fotografavimo metu jaustumėtės saugiai, ramiai ir galėtumėte būti savimi. Jeigu ieškote fotografo, su kuriuo fotosesija būtų ne įtempta, o maloni patirtis, kviečiu susisiekti.
